vertelka

vertélka scom. (1) NdŽ, FrnW, OGL II299; B630, N, [K], KŽ žr. vertelga: 1. Slč, Rm Kurs verčias, maininkauja su arkliais, tas vertélka J. Būdavo tokių vertélkų, kas pirkdavo ir veždavo į Rygą žąsis, kiaulieną Mšk. 2. Graž Šitie vertélkos tik valdžia verčiasi Mrj. Tai vertélka moteris, vienam sako vieną, o kitam kitą Ig. Širdin man dėjos, jog tamstų akyse tokiuomi sukčiumi, vertélka pasirodau A.Baran.